Pameistrystės projektas

VYKSTA MOKYMAI PAMEISTRYSTĖS BŪDU!

 

Siekdamas užtikrinti kokybišką profesinį mokymą bei kvalifikuotų specialistų paruošimą darbo rinkai VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras(toliau - VJDRMC)kartu su partneriais visoje Lietuvoje sėkmingai vykdo projektą „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“, Nr.VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-027 (toliau – Projektas).

Pameistrystė – mokymas(-is) dirbant – tarptautiniu mastu gerai žinoma efektyvi mokymo forma. Praktinis mokymas vyksta realioje darbo vietoje; mokymo įstaigoje tik pagilinamos arba įgyjamos naujos, specifinės žinios. Taip organizuojant mokymo procesą darbininkas įgyja reikalingas kompetencijas konkrečiam darbui.

Pameistrystės mokymo sėkmės veiksnys yra glaudus mokymo įstaigų, mokinių bei darbdavių bendradarbiavimas, todėl prieš pradedant mokymus yra pasirašoma sutartis tarp visų trijų šalių. Sėkmingai baigusiems mokymus  išduodami pažymėjimai.

Pagrindinis projekto tikslas – pameistrystės mokymo formų plėtojimas, siekiant gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai. Mokymas skirtas statybos, statybos mechanizacijos, transporto bei aptarnavimo sričių darbuotojų parengimui.

Tikslinė grupė – nesimokantis ir neturintis kvalifikacijos jaunimas (16-29 metų), bedarbiai arba dirbantys asmenys, kuriems reikia įgyti arba tobulinti kvalifikaciją. Planuojama apmokyti 900 asmenų visoje Lietuvoje. Mokymų pradžia – 2013 m. lapkričio mėn. Projektas tęsis iki 2015 metų gegužės mėn.

Projekto partneriai: VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centras, VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centras.

 

NEMOKAMŲ mokymų temos*

 

Mokymo programa

 

Trukmė ak. val.

 

Mokymai pameistrystės forma  Vilniaus regione (VJDRMC)

 

Automobilinio krano operatoriaus mokymo programa

400

Krautuvų vairuotojo mokymo programa

236

Savaeigio platforminio keltuvo operatoriaus mokymo programa

280

Krovimo kranų (hidromanipuliatoriaus) operatoriaus mokymo programa

160

Dažytojo  pirminių žinių ir įgūdžių mokymo programa

320

Gipso kartono atitvarų montuotojo – apdailininkomokymo programa

636

Mūrininko  pirminių žinių ir įgūdžių mokymo programa

320

Betonuotojo mokymo programa

280

Pastatų apšiltintojo mokymo programa

1040

Skardininko mokymo programa

520

Santechniko mokymo programa

1160

Metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis mokymo programa

720

Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka

150

Mokymai pameistrystės forma  Klaipėdos regione (KDRMC)

 

Barmeno mokymo programa

960

Krautuvų vairuotojo mokymo programa

236

Lengvųjų automobilių kėbulo dažytojo mokymo programa

840

Pagalbinio virtuvės darbuotojo mokymo programa

520

Pardavėjo mokymo programa

880

Slaugytojo padėjėjo mokymo programa

360

Socialinių paslaugų teikėjo mokymo programa

520

Viešbučio kambarinės mokymo programa

760

Transporto priemonių keleiviams vežti vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimo mokymo programa

155

Transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimo mokymo programa

154

Metalų suvirintojo bei pjaustytojo elektra ir dujomis mokymo programa

720

Lankomosios priežiūros darbuotojo mokymo programa

480

Mokymai pameistrystės forma Panevėžio regione (PDRMC)

 

Autokrautuvo vairuotojo mokymo programa

160

Elektrinių krautuvų ir vežimėlių vairuotojo mokymo programa

168

Krautuvų vairuotojo mokymo programa

236

Siuvėjo – operatoriaus mokymo programa

640

Valytojo mokymo programa

280

Pagalbinio virtuvės darbuotojo mokymo programa

520

Pardavėjo mokymo programa

880

Duonos gaminių kepėjo mokymo programa

800

Gėlių komponuotojo mokymo programa

520

Interjero tvarkytojo mokymo programa

520

Barmeno mokymo programa

960

Konditerio mokymo programa

Virėjo mokymo programa

1280

1280

Plataus profilio liftininko mokymo programa

160

Mokymai pameistrystės forma Šiaulių regione (ŠDRMC)

 

Autokrautuvo vairuotojo mokymo programa

160

Elektrinių krautuvų ir vežimėlių vairuotojo mokymo programa

168

Dažytojo pirminių žinių ir įgūdžių mokymo programa

320

Krautuvų vairuotojo mokymo programa

236

Pardavėjo mokymo programa

880

Prekybinės salės darbuotojo mokymo programa

480

Siuvėjo- operatoriaus mokymo programa

640

Tinkuotojo pirminių žinių ir įgūdžių mokymo programa

320

Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programą pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka

150

Padavėjo mokymo programą

1000

Mokymai pameistrystės forma kituose regionuose (VŽDRMC)

 

Mėsos išpjaustytojo  mokymo programa

640

Siuvėjo operatoriaus  mokymo programa

640

Viešbučio kambarinės mokymo programa

600

Valytojo mokymo programa

280

Pagalbinio virtuvės darbuotojo mokymo programa

520

Medkirčio mokymo programa

238

Medkirčio mokymo programa

320

Sienų dažytojo-dekoratoriaus mokymo programa

520

Apskaitininko padėjėjo mokymo programa

520

Pastatų renovatoriaus mokymo programa

604

Slaugytojo padėjėjo mokymo programa

360

Medžio želdinių ir žolės pjovėjo mokymo programa

240

Medienos apdirbimo staklininko mokymo programa

960

Apskaitininko mokymo programa

800

*Mokymo temos Projekto metu gali kisti

 

 

APSKRITOJO STALO DISKUSIJOJE APTARTAS PAMEISTRYSTĖS VYKDYMAS PROFESINIO MOKYMO ĮSTAIGOSE

2013-11-26

Vilnius

2013 m. lapkričio 26 d. VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre (VJDRMC), su partneriais vykdančiame projektą „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-027), įvyko apskritojo stalo diskusija „Mokymas pameistrystės forma“. Joje dalyvavo įvairių sričių profesinio mokymo įstaigų bei LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.  

VJDRMC direktorius Mindaugas Černius renginį pradėjo pristatydamas projekto pobūdį, veiklas ir tikslus. Jis pabrėžė pameistrystės mokymo formos sampratos problematiką, atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje nėra vieningo pameistrystės, meistro ir pameistrio sąvokų apibrėžimo. VJDRMC vykdomas projektas vadovaujasi LR Profesinio mokymo įstatyme įtvirtintu apibrėžimu: „Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – kai mokymas vykdomas darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją. Teorinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje“. Diskusijos dalyviai priėjo išvados, kad trūksta ne tik apibrėžimų, bet ir konkretesnio pameistrystės mokymo formos paaiškinimo, kuris nusakytų, kas ir kaip organizuoja pameistrystės mokymą.

Diskusijos metu buvo iškeltas mokymo pameistrystės forma efektyvumo klausimas. Vilniaus statybininkų rengimo centro, Vilniaus siuvėjų ir automechanikų mokyklos, Alantos technologijos ir verslo mokyklos bei VJDRMC atstovai vieningai išreiškė nuomonę, kad, siekiant užtikrinti pameistrystės mokymo formos efektyvumą, būtina taikyti reikalavimą pameistrystės teikėjui turėti licenciją kiekvienai mokymo programai, o siekiant užtikrinti mokymo kokybės priežiūrą pameistrystės forma, būtina sąsaja su kompetencijų vertinimu.

Diskusijos dalyviai pritarė, kad mokymui pameistrystės forma būtina darbo sutartis. Tačiau buvo išreikšta nuomonė, jog labai jaunų, darbo patirties neturinčių asmenų, ir didelę darbo patirtį turinčių asmenų, mokymas skirsis. Tuo atveju, kai mokinio amžius yra 16-18 metų (žmogus neturi darbinės patirties), jo žinios ir įgūdžiai yra visiškai minimalūs, tad įžvelgiama rizika, kad pasirinkus mokymą pameistrystės forma, jam tektų tik nekvalifikuoti darbai.

Tokio žmogaus mokymas labai užsitęstų, tikėtina, kad jo motyvacija mokymuisi būtų menka, o mokymo kaina aukšta. Diskusijos dalyvių siūlymu, darbinės patirties neturintiems jauniems asmenims tikslingiau taikyti mokyklinę mokymo formą. Tačiau būtina numatyti galimybę jiems pereiti iš mokyklinės mokymo formos į pameistrystę. Buvo svarstoma galimybė, kad, taikant pameistrystės mokymo formą, darbo sutartis galėtų atsirasti po tam tikro laiko mokykloje įgijus žinių bei įgūdžių.

Diskusijai artėjant į pabaigą, buvo apibendrinti pagrindiniai teiginiai: pameistrystės mokymo forma – tai dirbančiųjų mokymas darbo vietoje; mokymui sudaromas individualus mokymo planas; mokymas vykdomas pakopomis dirbant vis sudėtingesnį darbą, kai tuo pat metu mokymo įstaigoje įgyjami gebėjimai, reikalingi sudėtingesnėje darbo pakopoje. Atsižvelgiant į profesinių įstaigų patirtį darbe su verslo įmonėmis, buvo numatyta, jog ne visas pameistrių darbo įmonėje laikas bus skiriamas mokymui – pameistriai taip pat turės atlikti funkcijas pagal užimamas pareigas. Toks pameistrystės organizavimas sudaro galimybę pameistriui sukurti savo darbu pridėtinę vertę, pagaminti konkrečius produktus ir pasiekti kitus darbo rezultatus.  

 

APSKRITOJO STALO DISKUSIJOJE APARTA PAMEISTRYSTĖS NAUDA VERSLO ĮMONĖMS

2013-12-19

Vilnius

2013 m. gruodžio 19 d. VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre (VJDRMC) įvyko apskritojo stalo diskusija „Mokymas pameistrystės forma“. Renginyje dalyvavo verslo įmonių, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, bei projektą „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“ (Nr. VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-027) vykdančių partnerių atstovai. VJDRMC projektą vykdo kartu su VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centru, VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centru, VšĮ Panevėžio darbo rinkos mokymo centru, bei VšĮ Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centru.

Susitikimo pradžioje buvo aptarti teisės aktai, reglamentuojantys pameistrystę. VJDRMC direktorius Mindaugas Černius pažymėjo, kad keblumų pameistrystės organizavime kelia tai, jog pameistrystė yra dirbančiųjų mokymas, tad pameistrys prieš pradėdamas mokymus turi būti su darbdaviu sudaręs darbo sutartį. Įmonių atstovai pripažino, kad jie yra suinteresuoti turėti pameistrių, bet pameistrių įdarbinimas jiems kelia daug klausimų. Respublikinės langų ir durų gamintojų asociacijos (RLDGA) direktorius Arvydas Klimkevičius išsakė nuomonę, kad darbdaviai nori priimti į darbą jau apmokytus, kvalifikuotus darbuotojus, nes tik tokie darbuotojai gali atlikti darbą savarankiškai, už ką jiems ir yra mokamas atlyginimas. Diskusijoje dalyvavęs RLDGA gamybos direktorius Gintautas Urbšas paantrino, kad įmonėms (langų ir durų gamintojams) tinkama ir mokyklinė mokymo forma, kai galima į įmonę pritraukti praktikantų.

Diskusijos dalyviams kilo daug klausimų, susijusių su įdarbinimu: ar pameistrys ateina dirbti ar mokytis? Ar darbo sutartis gali būti sudaroma po bandomojo etapo, kuomet kandidatas į pameistrius įrodo, kad jis bus tinkamas darbuotojas?  Jei darbo sutartyje nurodyta 40 valandų – ar jis mokosi 40 valandų, ar dirba?

UAB „Arginta Engineering“ gamybos direktorius Gintaras Vilda argumentavo, kad pameistrys gali sukurti produktą savarankiškai prižiūrimas meistro. Tačiau įmonės praranda darbo našumą, skirdamos savo meistrų darbo laiką pameistrių mokymui. Buvo nutarta, kad kitoje diskusijoje turėtų būti išplėtota valstybės paramos įmonėms tema bei išanalizuota užsienio valstybių patirtis šiuo klausimu. M. Černius pasiūlė, kad pameistrys galėtų  mokytis pakopomis, iš pradžių mokydamasis sukurti produktą, reikalaujantį mažiau pastangų. Į jo darbo laiką įsiterptų mokymasis mokymo įstaigoje, tad jis nuolat keltų kompetenciją ir taptų vis pajėgesnis atlikti sudėtingesnes funkcijas.

Dalyviai taip pat aptarė galimybę darbdaviams rinktis iš kelių mokinių prieš sudarant darbo sutartį, kurie galbūt galėtų „šešėliauti“ (išbandyti save darbo vietoje stebėdami meistrų darbą ir atlikdami nesudėtingas užduotis). Verslo atstovai išsakė nuomonę, kad praktinis apmokymas mokymo įstaigoje prieš sudarant darbo sutartį yra pageidautinas, nes taip darbdaviams būtų suteikiama galimybė apsidrausti ir atsirinkti geriausius mokinius. Diskusijos dalyviai išskyrė dvi pameistrių ruošimo galimybės – naujų darbuotojų apmokymą, bei esamų darbuotojų apmokymą, kurių mokymo būdai tam tikrais atvejais šiek tiek skirtųsi.

Diskusijoje patvirtintos kelios svarbios pameistrystės organizavimo nuostatos: įmonė turi sudaryti darbo sutartį tarp įmonės ir pameistrio prieš sudarant trišalę pameistrystės sutartį; pameistrio mokymosi ir darbo laikas turi būti reglamentuotas trišalėje sutartyje; dalis pameistrio darbo laiko turi būti užskaitytas kaip mokymasis; pameistrystės sutartyje turi būti nustatytos šalių teisės ir pareigos bei galimybė nutraukti sutartį.  

 

APSKRITOJO STALO DISKUSIJOJE APTARTOS MOKYMO PAMEISTRYSTĖS BŪDU AKTUALIJOS

2014-01-28

Vilnius

2014 m. sausio 28 d. VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras (VJDRMC) surengė apskritojo stalo diskusiją „Mokymas pameistrystės forma“. Renginyje dalyvavo verslo įmonių atstovai, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, LR Ūkio ministerijos, Švietimo mainų paramos fondo, Lietuvos darbo biržos ir kitų organizacijų atstovai, siekiantys įsitraukti į pameistrystės vystymo procesus Lietuvoje.

VJDRMC direktorius Mindaugas Černius bei direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bražinskienė supažindino dalyvius su pameistrystės idėja ir samprata, aptarė mokymo organizatoriams kylančias organizacines ir teisines problemas, supažindino su pameistrystės organizavimo dokumentais, naudojamais vykdant projektą „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“  (Nr. VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-027). Diskusijos moderatorė dr. Odeta Gurskienė pristatė užsienio šalių patirtį taikant pameistrystės formą.

M. Černius akcentavo, kad pameistrystė yra dirbančiųjų mokymas darbo vietoje, kuomet mokymo procese kartu dalyvauja įmonė-darbdavė ir mokymo įstaiga. Jo manymu, pameistrystės mokymo eiga gali kisti priklausomai nuo įmonės darbo ritmo, tačiau esminiai mokymo etapai lieka nepakitę: mokymas organizuojamas pagal mokymo įstaigos sudarytą individualų (prie įmonės darbo pobūdžio bei pameistrio darbinių funkcijų pritaikytą) mokymo planą, kuris vykdomas pakopomis, skiriant pameistriui vis sudėtingesnį darbą;  tarpuose tarp pakopų, pameistrys mokosi mokymo įstaigoje, kur įgyja gebėjimus, reikalingus aukštesnėje praktinio darbo pakopoje.  M. Černius pabrėžė, kad pameistrys ne visą savo darbo laiką skiria praktiniam mokymuisi, jis taip pat atlieka funkcijas pagal užimamas pareigas, tačiau tiek mokymosi, tiek darbo metu pameistrys sukuria pridėtinę vertę. M. Černiaus manymu, mokymas pameistrystės forma yra puikus būda paruošti kvalifikuotus darbininkus konkrečiai darbo vietai ir įmonei.

LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Jolanta Zabietienė  atkreipė dėmesį, kad, mokant pameistrystės forma, svarbu suderinti verslo ir švietimo poreikius. LR Ūkio ministerijos atstovas Linas Kadys pasisakė pritariantis pameistrystės idėjai bei verslo įmonių ir mokymo įstaigų bendradarbiavimui. Jo manymu, svarbu, kad įmonės būtų aprūpintos kvalifikuotais darbininkais. Diskusijoje pasisakę UAB „ARGINTA Engineering“ gamybos direktorius Gintaras Vilda pasisakė už įmonių dalyvavimą mokymo procese. Kiti diskusijoje dalyvavę verslo atstovai įvardino darbdaviams kylančius klausimus: pameistrių darbo ir mokymo laiko derinimą, darbo užmokesčio nekvalifikuotam darbuotojui nustatymą, nekvalifikuoto darbuotojo galimybę sukurti pridėtinę vertę ar produktą prižiūrint meistrui, darbo užskaitymą kaip praktinį mokymą, valstybės paramą įmonėms.

Atsižvelgiant į klausimų įvairovę ir pakankamą spektrą, nuspręsta organizuoti diskusijas tam tiktais klausimais, įtraukiant labiausiai su tų klausimų sprendimu susijusias organizacijas. Diskusijos metu sukaupta informacija ir patirtis bus naudojama VJDRMC rengiamame rekomendacijų rinkinyje „Priemonės ir idėjos, kaip palengvinti efektyvų pameistrystės plėtojimą ir įgyvendinimą Lietuvos profesiniame mokyme“. 

 

 

Projektas „Profesinis mokymas pameistrystės forma darbo rinkos mokymo centruose“, Nr. VP1-2.2-ŠMM-04-V-03-027“, finansuojamas Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

 

Išsamesnė informacija
VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras
Jeruzalės g. 53, LT-08420 Vilnius

Tel. (8 5) 269 7369
El. paštas info@pameistryste.lt
http://www.mokymas.eu