Arboristai? Ar ir Jums galvoje vien tik klaustukai?!


Arboristai? Ar ir Jums galvoje vien tik klaustukai?!


„Labas! Šiuo metu mes ieškome žmogaus, kuris galėtų administruoti, koordinuoti projektą apie arboristus“. Arboristus? Sau pagalvoju ir toliau tyliu. Kažkaip nesinori darbo pokalbyje pasirodyti, kad kažko nežinau... Mano laimei vedančioji perklausė manęs, ar žinau kas tai yra, ir sulaukusi kuklaus galvos pamuistymo paaiškino, kad tai žmogus, prižiūrintis medžius urbanistinėje teritorijoje. Na, toliau šio pokalbio čia pasakoti neketinu, tiesiog noriu pasidalinti, kad pradėjusi dirbti su šiuo projektu žinojau ne kaži ką. Atvirai pasakius, mažai čia kas pradžioje ir težinojo, gal vienas kitas entuziastas. Mūsų šalyje kol kas tai nėra plačiai paplitusi sąvoka. Lietuvoje ji verčiama kaip „miškininkystė“ ar „miškininkas“, nors arboristas yra daugiau nei medžių prižiūrėtojas, tai asmuo prilyginamas medžių „gydytojui“. Nors žinių apie arboristo sąvoką lietuviams dar trūksta, mes tikime, kad ilgainiui pavyks parengti mokymo programą arboristų rengimui ir taip skleisti žinią vis daugiau ir daugiau apie šios profesijos specialistus.

Dabar, jau susipažinusi su šio projekto priešistore, galiu Jums papasakoti nuo ko viskas prasidėjo. Yra Lietuvoje toks vienas labai aistringas ekologijos ir aplinkotyros mokslų krypties doktorantas, stipriai pasišventęs ir atkakliai siekiantis geriausių savo profesijos pasiekimų. Toks Algis, jei kada teks skaityti kokį pranešimą apie arboristiką, tikėtina perskaitysite kažką ir apie Algį, o gal Algio parašytą. Jei kada dalyvausite renginyje ar konferencijoje, kurioje bus kalbama apie medžių priežiūrą urbanistinėse teritorijose, drąsiai galiu sakyti, kad ir ten tikriausiai sutiksite Algį, tarptautiniai arboristų susitikimai – taip, Jūs teisingai supratote, ten taip pat tikėtina sutiksite mūsų Algį. Ką noriu tuo pasakyti? Kad yra žmonių, kurie iš tikrųjų myli savo darbą ir užkrečia ta meile arba bent mažu susižavėjimu ir kitus. Tam, kad Jums nepasirodytų jog šneku niekus, štai Jums komentaras apie arboristiką ir kelią iki šio projekto Algio lūpomis:

„Gamta, jos pažinimu, galop, ir suvokimu, domiuosi nuo pat vaikystės... ir nuo vaikystės save laikau gamtininku... Medis su visa jame ir ant jo egzistuojančia gyvybe sužavėjo mane mokyklos laikais... Medis – tai daugybės organizmų namai, buveinė, slėptuvė... Gyviai – neatsiejama medžio dalis, kaip ir medis – neatsiejama tų organizmų dalis.... Medis – tai didelis daugiabutis, tiek antžeminėje, tiek požeminėje dalyse... Kad medis augtų ir klestėtų pilnavertiškai, jam būtini ekologiniai ryšiai su kitais jo įnamiais, kurie vienokiu ar kitokiu būdu veikia savo „namo ploto“ būklę... Suvokus šią harmoniją, pamatai kitokį, tūlam gyventojui nematomą, pasaulį... Vienas iš labiausiai veikiančių medžio ekosistemą faktorių yra pats ŽMOGUS... Savo veikla stipriai paveikdamas Gamtą, tame tarpe ir Medį, jis keičia savo aplinką... Ilgus metus Žmogus keitė ir keitė... ir toliau savanaudiškai keičia tai, kas buvo „Gamtos kuriama“ milijonai metų...

Pagrindinis mano šūkis (lotyniškai) - "Natura trahit ad sua jura", kuris į lietuvių kalbą verčiamas kaip "Gamta verčia veikti pagal savo dėsnius", bet suprantamas kaip „Bičiulystę su Gamta", kaip "Gyvenimą darnoje su Gamta" arba kaip "Išlikimą Gamtoje".
Kraštovaizdžio keitimas miškų naikinimu, naujų miškų įveisimu ir ... dar daugybė Žmogaus daromų „blogybių“, verčia tą patį Žmogų saugoti tai, kas dar jo yra nepaliesta, daugiau ar mažiau pakeista, ar „kuriama“... saugoti ir kurti vadovaujantis Gamtos dėsniais...

Antropogenizuotos aplinkos sąlygos ženkliai skiriasi nuo natūralių, gamtinių sąlygų... Urbanizuotoje aplinkoje Medis ar jo su kitais augalais sudarytos grupės yra pakeisto miško likučiai... bet ir čia galioja Gamtos dėsniai, tiesa, su sužmogintais veiksniais... Norint užtikrinti Medžio (grupės) gerovę ir apsaugą, būtina taikyti „artimas Gamtai“ technologijas, būdus ir priemones... Nuo Medžio „savijautos‘ priklauso ir mūsų, jo kaimyno, galimai, ir gyventojo, savijauta, sveikata... galop, ir likimas...

Arboristika kaip savarankiška mokslo taikomoji disciplina susiformavo prieš šimtą su viršumi metų... Ja užsikrėčiau prieš dvidešimt metų... ir tuos metus tyrinėjau medžio ekosistemą, bandžiau „perkąsti“ taikomus metodus ir priemones medžio gerovės ir apsaugai užtikrinti... Dabar save laikau ir arboristu tyrėju, ir arboristu „atlikėju“, „solistu“... ‚Vienas lauke nebūsi karys...“, todėl savo patirtimi dalinausi su kitais... Taip gimė savotiška „arboristikos akademija“... Taip atsirado „arboristikos judėjimas“ Lietuvoje...“.

Arboristų pagrindinis dėmesys sutelkiamas ne į miško augaliją, medžius, o į aplinkas, kuriose vienokiu ar kitokiu būdu veikia žmogus – miestai, gyvenvietės, sodybos. Pagrindinė šios srities specialistų misija – išgelbėti medį, t.y. imtis visų priežiūros priemonių ir tik kritiniu atveju kirsti medį. Viena iš arboristo atsakomybių – kai kurių botaninių gamtos paminklų priežiūra, pvz. Stelmužės ar Alkūnų ąžuolo, Asalnų pušies, Lampėdžių liepos, Raganų uosio ir pan.

Sąlyginai arboristiką galima suskirstyti į „primityvią - mėgėjišką“ ir „profesionaliąją“. Kai kuriuos arboristinius metodus ir būdus naudoja kiekvienas mūsų sodininkas, taikydamas elementariąją įprastinę medelių priežiūrą ir globą. Tačiau susistemintą teorinių ir praktinių žinių discipliną, principus, metodikas, technologijas ir rekomendacijas gali pasiūlyti tik arboristika.

Aplinkosauginė organinė arboristika atsisako nepagrįsto cheminių priemonių naudojimo ir destruktyvių invazinių priemonių, kurios žalotų medį ir kitas gamtos dalis. Tad šių dienų kontekste, šios srities specialistai neša itin didelę atsakomybę, kaip išsaugotų gyvą augaliją urbanistinėse teritorijose, tačiau Lietuvoje tokie specialistai nėra ruošiami šiai dienai. Tikime, kad su tokiomis iniciatyvomis, kaip projektas „Arboristai: medžių priežiūra urbanizuotose teritorijose kuriant tvarius Baltijos jūros regiono miestus“, ilgainiui ir mūsų šalyje bus vykdomas arboristų parengimas. Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos centras jau dabar vykdo pilotinę programą bei pateikė dokumentus šios srities specialistų įgalinimui Lietuvoje.

 

 
 
Projektą „ARBORISTAI: medžių priežiūra urbanizuotose teritorijose kuriant tvarius Baltijos jūros regiono miestus“, Nr. 2017-1-LT01-KA202-035253 finansuoja „Erasmus+“.

Pranešimo autorė – Sandra Džiužaitė, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro (VJDRMC) projektų specialistė, kuruojanti Erasmus+ projektus. 

Informacija atspindi tik autoriaus požiūrį.
Europos Komisija nėra atsakinga už informacijos turinio teisingumą

 

Išsamesnė informacija: 
www.mokymas.eu
info@mokymas.eu