Naujienos

Alisa Guseva, LRT.lt

Arboristas – vis dar mažai girdėta ir viena pavojingiausių specialybių. Šios srities specialistams tenka didelė atsakomybė – saugoti žmones nuo medžių ir medžius nuo žmonių. Profesionalus Lietuvos arboristas Mantas Gerulis pasakoja, kad pagrindinis jo ir kolegų tikslas – prižiūrėti medžius, kad jie nekeltų grėsmės žmogui ir formuotų estetišką kraštovaizdį.

– Kokias funkcijas atlieka arboristas?
– Žodis „arboristas“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „Arbor“, kurio reikšmė – „medis“. Žinant šio žodžio reikšmę, nesunku įsivaizduoti, kad arboristas yra žmogus, kuris glaudžiai susijęs su medžiu.

Esame itin artimi ir su visa mus supančia gamta – fauna, flora, grybais, kerpėmis ir vabalais. Taigi, tai sumedėjusių augalų priežiūros specialistas, kuris atlieka medžių priežiūrą, pritaikydamas teoriškai įgytas žinias. Pagrindinis mūsų tikslas – palikti sveikus, nekeliančius grėsmės žmogui ar jo turtui medžius ir formuoti estetišką kraštovaizdį, panaudojus tinkamą medžio gelbėjimo strategiją.

– Arboristas turi suprasti botanikos mokslus?
– Kai mokiausi arboristikos, turėjau mokėti apibūdinti ir išvardyti 120 medžių rūšių (lotyniškai ir lietuviškai), skirti medžių šakeles, lapus, kamienus, žievę. Tai buvo ganėtinai sunku, bet tam, kad išgydytų medį, arboristui tokios žinios yra būtinos.

– Minėjote medžių gydymą. Kas tai per procesas?
– Kai kurie arboristai atlieka giluminį aeravimą. Prieš tai jie ištiria medį, patikrina žemės pH (dirvožemio rūgštingumą – LRT.lt), nustato, ar tai bazinė žemė. Jie naudoja specialius kompresorius, kurie nekenkia gamtai. Į medžio šaknis pripučia oro su molio granulėmis, prisotintomis reikalingų medžiagų. Tai savotiški vitaminai medžiams.

– Pagal kokius kriterijus vertinate medžio būklę?
– Grybai yra pagrindinis indikatorius. Jie parodo, ar medis turi puvėsio. Pats grybas būna išplitęs per visą medį nuo pat viršūnės iki šaknų, o tai, ką mes matome, – tik vaisiakūniai.

Identifikavus pažeistas, ligotas medžių dalis ir taisyklingu pjūviu tokias vietas pašalinus, medis aktyvuoja savigydos sistemą, ji vadinama CODID. Taisyklingai nupjautą vietą medis sugeba gražiai išgydyti, aptraukdamas ją kaliumi. Tai audinys, panašus į žievę, kuris susiformuoja medžiui siekiant išsigydyti.

Būna tokių atvejų, kai medis yra sveikas, o žmogus nori jį nupjauti, neva jis trukdo, bet tikras arboristas laikosi aplinkos apsaugos taisyklių. Mes kertame medžius tik turėdami leidimus.

– Kaip manote, ar mūsų visuomenė yra susipažinusi su medžių priežiūros kultūra?
– Medžių priežiūros kultūra palaipsniui plinta. Vis dažniau žmonės renkasi kvalifikuotus darbuotojus ir į paieškos sistemą įveda „arboristas“, o ne „medžių pjovėjas“. Atsiranda ir tokių, kurie klausia: „Kas yra tas barbaristas?“ Na, ir pradedu aiškinti, kad visų pirma esu ne barbaristas, o arboristas. (Juokiasi.)

Kita dalis gyventojų vis dar yra pripratę prie senų laikų, kuomet buvo tiesiog samdomas žmogus iš kaimo, kuris už atitinkamą skystį nupjaudavo medį. Tačiau tai dažnai priveda prie blogų dalykų – žmogus susižeidžia, nukrenta, sugadina medį.

– Ar, vykdydami įvairius remonto darbus, darbininkai užtikrina augančių medžių saugumą?
– Urbanistinėje vietovėje, kurioje žemė būna užliejama betonu, nėra atsižvelgiama į augančius medžius. Nukertamos šaknys, žalojama medžio žievė – nepaisoma gerosios gamtos praktikos.

Pavyzdžiui, kai remontuoja šaligatvius, prie augančių medžių stipriai sumažina augavietės plotą – nuo kamieno palieka po metrą į vieną ir į kitą šoną. Taip medis negauna lietaus ir pamažu ima mirti.

– Jūsų specialybė priskiriama pavojingiausioms pasaulyje profesijoms. Ar darbo metu nebūna baisu?
– Ne. Šiame darbe klaidos negali padaryti. Po kiekvienos darbo dienos turiu atlikti namų darbą – pasiruošti kitai dienai. Pasitikrinu visą įrangą, susitvarkau įrankius, išsigalandu pjūklus, grandines ir pasiruošiu kitai dienai.

Svarbiausia – patikrinu visas virves, kad nebūtų jokių pažeidimų, nes ant tos virvės kaba mano gyvybė. Visa amunicija sveria tikrai nemažai, bet virvė gali išlaikyti 3,5 tonos svorio. Jaučiuosi drąsiai tai žinodamas. Tačiau aplinka, kurioje auga medis, būna labai pavojinga. Pavyzdžiui, kapinėse, jeigu iškrisi iš medžio – esi pasmerktas mirčiai. Tad, prieš lipant į medį, būtina viską patikrinti.

Kalbant apie aprangą – ji paprasta: termodrabužiai, neperpjaunamos kelnės ir vėjo neperpučiama striukė. Noriu įsigyti ir neperpjaunamą striukę, bet toks dalykas kainuoja didelius pinigus. Viską vienu metu susipirkti yra prabanga.

– Kaip prasidėjo Jūsų arboristo karjera?
– Laipioju jau 9-erius metus. Pradėjau nuo tarpblokinių siūlių remonto. Leisdavausi nuo 5-aukščių, 9-aukščių, 12-aukščių pastatų ir remontuodavau ištrupėjusias siūles. Po kurio laiko pasidarė nuobodu, nusprendžiau ieškoti ko nors naujo. Norėjau tobulėti šioje srityje, todėl įstojau į Jeruzalės darbo rinkos mokymo centrą, ten sėkmingai išplėčiau savo akiratį. Turėjau galimybę mokytis iš savo srities profesionalų, tad jau po pusantrų metų pradėjau arboristo karjerą.

– Koks yra didžiausias aukštis, į kurį teko lipti?
– 56 metrai. Tai buvo Vilniuje, plastiko gamyklos pastatas.

– Ar galite dirbti vienas?
– Arboristai dirba komandoje. Apskritai aukštalipiui negalima dirbti vienam. Visuomet dirbi su kolega, kuris yra ant žemės. Reikia, kad kas nors tvarkytų aplinką apačioje, pasmulkintų, sudėtų nukirstas šakas, sudėtų jas tvarkingai. Taip pat jeigu atsitiktų nelaimė – ar įsipjautum, ar bloga pasidarytų, turi būti žmogus, kuris galėtų iškviesti pagalbą ir tavimi pasirūpinti.