Naujienos

www.delfi.lt

Veikti ar verkti? Kai žodžius skiria tik vienas priebalsis, jų siunčiama žinutė yra daug gilesnė. Nuo šių dviejų veiksmažodžių prasidėjo problemos įvardijimas, galimų sprendimų ir iniciatyvą palaikančio bendrininko paieškos. Bet prieš tai – truputis konteksto.

Šiandien transporto infrastruktūros statybos sektorius pilnas išmanumo – nuo geodezininkų moderniosios artilerijos, projektuotojų programų iki kelius tiesiančių bei tiltus statančių mechanizmų. Žodžiu, volas jau nebe tas, matavimai įgauna vaistinių svarstyklių tikslumo, rezultato kokybė šauna į viršų, o laiko sutaupoma. Visgi didžiausias galvosūkis, susijęs su 3D technologijomis valdomais mechanizmais, išlieka žmogus. Kaip ilgus metus įprastai dirbusiam kelių operatoriui suspėti su šiandienos diktuojamais technologijų iššūkiais? Ar verta rizikuoti ir mokyti(s) naujovių? Galų gale, kur rasti naujų mechanizatorių, vykstant natūraliai kartų kaitai?

Pastaraisiais metais justi didelis darbuotojų, gebančių valdyti kelių statybos techniką, stygius. Vyresnieji mechanizatoriai palieka ilgus metus valdytus mechanizmus. Užtat energingo jaunimo, kuris gebėtų perimti žinias, praktinius gebėjimus ir kartu perprastų 3D gudrybes, beveik nematyti. Situacija tampa dar sudėtingesnė, mat mokymo įstaigos paprasčiausiai neruošia šios srities specialistų. Tokios neraminančios tendencijos kelių sektoriaus įmones verčia griebtis skubių sprendimų. Tarkime, samdytis darbo jėgą iš svetur, pvz. Ukrainos.

Visgi realios grėsmės ir ledinis dušas supratus, kad niekas neateis ir neišgelbės, neretai susirūpinusiose galvose įžiebia gerų idėjų. AB „Kauno tiltai“ kartu su socialiniu partneriu „Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru“ 2019 m. susėdo, diskutavo, tarėsi ir sukūrė neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą „Kelių statybų mašinų operatorius“.

„Galėjome rinktis paprastesnį kelią ir ieškoti resursų įmonės viduje, patiems tampant mokytojais, ar ieškoti darbo jėgos užsienyje, galbūt laukti savaeigių mechanizmų, bet pasirinkome kitą kelią: surasti partnerį, kuriam galėsime perteikti visas turimas žinias ir patirtį. Taip atsirado mechanizatorių rengimo programa, – sako AB „Kauno tiltai“ Personalo direktorė Jūratė Pozniakovienė.

Kitaip tariant, buvo paruoštos meškerės didžiausioms asfalto žuvims pagauti. Reikėjo motyvuotų savanorių žvejų. Toli dairytis nereikėjo – mokytis, įgyti papildomų naudingų kvalifikacijų panoro 25 bendrovės darbininkai. Jie sėkmingai baigė Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre vykusius 6 savaičių trukmės kursus. Į mokymo programą įėjo ne tik integruotos teorinės žinios, bet ir praktiniai mokymai, kaip valdyti inovatyvias technologijas. Tie, kas pasiryžo, pačiupo karjeros galimybę – įgyta papildoma specialybė ir įvairesni profesiniai gebėjimai. Savo ruožtu darbdavys irgi gavo neginčytinų bonusų, t.y. tapo lengviau užtikrinti procesų sklandumą ir nenutrūkstamą mechanizmų darbą.

Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro profesijos mokytojas Virginijus Narušis džiaugėsi sinergija, sukurta įsitraukus abiem šalims: „Manau, kad sėkmingam bendradarbiavimui būtina sąlyga – vieningas požiūris. „Kauno tiltai“ turi resursus – naujausią Lietuvoje techniką ir mokinius, o mes – gebėjimus išmokyti, kaip efektyviai šia technika darbuotis. Mokymuose dalyvavo ir keli patyrę bendrovės mechanizatoriai, kurie savo įgytomis žiniomis papildė mus, mokytojus, ir suteikė vertingų praktinių įgūdžių tiek besimokantiems, tiek mokytojams.“ Anot V. Narušio, itin svarbu – paties žmogaus pasirinkimas ir motyvacija siekti naujesnių ir gilesnių žinių.

„Pritariu vieno kolegos įžvalgai – mechanizatorių mokyme vyksta evoliucija, kai pereinama nuo liaudyje įsišaknijusio kastuvo prie modernių, skaitmenizuotų mechanizmų. Dažnai pastebiu, kad darbdaviai kelia nepamatuotus lūkesčius ir ieško jauno ir solidžią darbo patirtį turinčio kandidato, bet taip nebūna. Nors turiu ilgą darbo patirtį, AB „Kauno tiltai“ nustebino labiausiai – jie tapo pirmąja bendrove, kuri inicijavo naują mokymo programą: Tai galimybė darbuotojams, orientuotiems į mokymą tiek įmonės viduje, tiek išorėje. Smagu dirbti, kai mokymo įstaigos ir įmonės vizija sutampa“.

Po mokymuose įgytų žinių ir jų užtvirtinimo praktiniuose darbuose, ne tik pats kelininkas įgauna didesnę profesinę savivertę - patiems darbų objektuose organizatoriams tampa paprasčiau planuotis mechanizmų bei jų operatorių užimtumą. Kitaip tariant, mechanizatorius čia pat šalia, mąžta įtampos ir galvosūkių dėl reikalingų žmonių ir technikos savalaikio pasidalijimo. Verta pažymėti, kad vidutinio amžiaus ar vyresniam kelio darbininkui, perkandusiam mechanizmų valdymą, dirbti tampa fiziškai lengviau. Mechanizatoriaus darbo pobūdis turi savotiškų papildomų privalumų – tai užduočių atlikimas ne kolektyve (vienas operatorius mechanizmo kabinoje), gryname ore, kur tikimybė susirgti plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis žymiai sumenksta.

2019 m. startavęs kaip pilotinis projektas, 2020 metais (jų pradžioje) šie mokymai taip pat buvo tęsiami. Tąkart juose dalyvavo 28 bendrovės darbuotojai ir įsitraukė 12 norinčiųjų iš išorės. 2021-ųjų pradžioje, atsižvelgus į pandemijos situaciją šalyje, šie kursai vėl pakvies norinčiuosius įgyti mechanizatoriaus kvalifikaciją. Naujai surinkta grupė teorijos dalykų mokysis nuotoliniu būdu, o vėliau žinias įtvirtins praktiškai, valdydami mechanizmus.

„Įgyti kelių statybos mašinų operatoriaus kvalifikaciją bei SM kategoriją gali visi norintieji – esami ir potencialūs transporto infrastruktūros sektoriaus darbuotojai, tiek mūsų partneriai, tiek kolegos“, - primena J. Pozniakovienė.

Baigus mokymosi programą (dalyvavus teoriniuose bei praktiniuose mokymuose, taip pat atlikus praktiką darbo vietoje) darbuotojai geba savarankiškai dirbti su savaeigėmis kelių statybos mašinomis, atlikti žemės statinių darbus bei dirbti su žemės kasimo ir transportavimo mašinomis, žino kelių tiesimo darbų technologijas, skirtingų mechanizmų veikimo principus ir darbo procesus, geba skaityti žemės statinių brėžinius ir pan.

Publikuotas straipsnis yra parengtas įmonės ar organizacijos, kuri pateko į „Atsakingo‌ ‌požiūrio“‌ ‌apdovanojimus.